12.4 C
Jurbarkas
2024 / 05 / 17

Ketogeninė dieta – efektyvus ligų gydymo būdas, galintis kovoti net su Alzheimeriu

Ar jau skaitėte?

Prieš savaitę Vilniuje vyko tarptautinis smegenų, širdies ir inkstų kongresas. Jame susirinkę viso pasaulio neurologai, kardiologai ir nefrologai diskutavo šių organų ligų sąsajas ir modernius gydymo aspektus. Viename iš skaitytų pranešimų buvo kalbama ir apie ketogeninę dietą, kuri, pasidaro, gali padėti ne tik numesti svorio, bet ir suvaldyti daugelį susirgimų.

- Reklama -

Sekmadienį TV8 televizijos laida „Sveikatos medis“ lankysis neseniai sostinėje vykusiame unikaliame tarptautiniam kongrese „Smegenys, širdis ir inkstai“. Pasak gydytojų, juos visus apvienijo Hipokrato teiginys, jog žmogui susirgus – serga visas jo organizmas, o ne pavieniai organai. Tuomet paciento gydyme turi dalyvauti ne vienas specialistas, bet ir kardiologas, ir neurologas ir nefrologas, dirbdami vienam tikslui visi kartu.

„Taip ir kilo mintis organizuoti tokius kongresus, kuriuose galėtume bendrai diskutuoti apie tai, kaip tuos ligonius prižiūrėti, kaip juos tirti, kada siųsti kolegai. Juk kalbant apie neurologiją, tai apima visą kūną, o žmogus, turinti inkstų ar širdies ligas, neišvengiamai turi daug ir neurologinių bėdų. Taip pat šiai dienai ypač daugėja retų bei multisisteminių ligų, kurios pažeidžia daugelių organų sistemas“, – laidoje pasakos VUL Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro gyd. neurologė-koordinatorė hab. m. dr. Rūta Mameniškienė.

Šiame renginyje dalyvavo medikai iš Kolumbijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Estijos, Suomijos ir Danijos. Sambūrio svarbą pabrėžia ir Lietuvos neurologijos bei insulto asociacijos, teigdamos, jog dalintis žiniomis tarp kolegų medicinos pasaulyje yra be galo svarbu.

„Labai didžiuojamės, jog visgi pavyko, net ir pandemijos laikais, surengti šį renginį. Mokslas yra globalus, žinios, kurios yra sukaupiamos viename regione, turi būti žinomos ir kitur, nes vienas gydytojas ar mokslininkas lauke šiais laikais tikrai nėra karys“, – laidoje kalbės VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas, Lietuvos neurologijos asociacijos ir insulto asociacijos prezidentas med. m. dr. prof. Dalius Jatužis.

Kongrese buvo skaityti pranešimai apie genetinį testavimą, epilepsiją ir net ketogeninės dietos ryšį sveikatos problemų sprendimuose. Daugelių sveikos gyvensenos šalininkų liaupsinama dieta, kuomet maksimaliai apribojamas angliavandenių suvartojimas, ne tik padeda numesti svorio, bet ir gali būti puiki nemedikamentinė priemonė įvairių ligų gydyme.

- Reklama -

„Ketogeninė dieta gydymui pradėta taikyti jau labai seniai – prieš kone 2 tūkst. metų. Pirmiausiai ja gydė epilepsiją, kitus neurologinius susirgimus, tačiau ilgainiui paaiškėjo, jog šis mitybos būdas gerai veikia ir kitas problemas. Ketogeninė dieta mažina svorį, o antsvoris yra daugelio ligų priežastis. Šiais laikais ketogeninė dieta išgyvena atgimimą, ji vėl populiarėja ir medicinoje: širdies ligų kontrolei, diabeto, migrenos gydyme, Alzheimerio ligai valdyti, bandoma ir Parkinsono ligai pritaikyti“, – tvirtins hab. m. dr. R. Mameniškienė.

Stuburo ir nugaros skausmo priežastys

Netaisyklingas ir ilgas sėdėjimas bei mažas fizinis aktyvumas – tai vienos iš priežasčių, dėl kurių atsiranda stuburo ir nugaros skausmai. Mokslininkai įrodinėja, jog evoliuciniu požiūriu žmogui yra geriausia stovėti, vaikščioti, bėgioti ir gulėti, tačiau besikeičiant gyvenimo būdui, žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami.

„Žmogus, skaičiuojant šimtmečio vidurkį, į dieną judėdavo apie 20 tūkst. žingsnių, tačiau dabar gyvenimo būdas pagreitėjo mentalinėje dalyje, tačiau stipriai sulėtėjo fizinėje, dėl ko žmogus per dieną padaro tik 2-5 tūkst. žingsnių“, – pasakos kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas.

Šių dienų atlikti tyrimai rodo, jog žmonės sėdi dešimt ir daugiau valandų per parą, todėl reikėtų žinoti, kaip taisyklingai sėdėti, jog nepakenktume kaulų ir raumenų sistemai. Visgi, daugeliui darbuotojų iš biurų persikėlus dirbti į namus, specialistai pastebėjo, jog padaugėjo besiskundžiančių sąnarių skausmais. Mažai judant pakinta kūno raumenų apkrovos, dėl ko sąnariams tenka pakelti didesnį krūvį. Pasak mokslininkų, nuo 25-erių metų amžiaus žmogaus organizme ima lėtėti kolageno gamybos procesas, o jo mažėjimas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai, tad gydytojai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemze“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.

Gyvybiškai svarbus mikroelementas – magnis

Šiuolaikinį gyvenimo būdą apsunkinęs karantinas padidino įvairių negalavimų atsiradimų riziką, todėl medikai pataria jo metu susikurti tinkamą dienos rutiną ir nuolat stebėti savo savijautą. Čia ypač svarbus tampa judėjimas ir subalansuota mityba, mat ne vienas klinikinis tyrimas rodo, kad sumažinti įvairių ligų riziką gali su maistu gaunamas reikalingas magnio kiekis.

„Mūsų dabartinis dirvožemis ir vanduo neturi pakankamo magnio ir daugelio kitų elektrolitų, mikroelementų kiekio, todėl vien maistu sunku daugeliui pasisavinti magnį ir prie tam tikrų susirgimų, vartojant antibiotikus, skrandžio rūgštingumą mažinančius preparatus, labai mažėja magnio kiekis organizme. O jo stokojant iš karto reaguoja visos organizmo sistemos: centrinėje nervų sistemoje impulsai tvarkingai nepatenka į periferiją, į nervus, į raumenis, širdies ir kraujagyslių sistemoje žmogus tuoj pat jaučia aritmijas, ritmo sutrikimus, dažniausiai kyla kraujospūdis“, – laidoje teigs klinikos „InMedica“ kardiologė gyd. Asta Grigaliūnienė.

Siekiant pagerinti savo savijautą pirmoji pagalba, kurią galima rasti kiekvienoje vaistinėje, tampa maisto papildai, tokie kaip „Doppelherz aktiv“ su magniu, folio rūgštimi ir B grupės vitaminais, skirti širdžiai, nervų sistemai ir raumenims. Tai kruopščiai atrinktų vitaminų ir mineralų derinys, kuris gali padėti aprūpinti širdį, raumenis ir nervų sistemą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Vitaminas B1 padeda palaikyti normalią širdies veiklą, B6 ir B12 padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, na o magnis padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėkos žodžiai Klaipėdos medikams

Šį sekmadienį „Sveikatos medžio“ rubrikoje „Ačiū, daktare“ padėka keliaus į pajūrį – į Klaipėdoje dirbančių medikų gretas. Pastaruosius metus čia gyvenantis visuomenininkas Saulius Povilaitis net su ašaromis akyse prisimena išgyventus įvykius.

„Šie metai buvo labai sunkūs – turėjau sudėtingą komplikuoto peritonito operaciją, kurią atliko Klaipėdos universitetinės ligoninės daktarai. Šiandien galiu drąsiai pasakyti, jog medikai ištraukė mane iš ano pasaulio, mat buvau tris savaites komoje ir mačiau, tą vadinamą, šviesą tunelyje“, – laidoje jautrius žodžius rinks S. Povilaitis.

Aštuntąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugins savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalins patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindins su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsakys į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!

TOP naujienos

Paprastai, kad net vaikui būtų aišku: kodėl reikia valgyti obuolių ir kriaušių, ir kuriuos rinktis?

Gausėjantis obuolių ir kriaušių derlius – ženklas, kad jau žengiame į rudenį. Vis dar šiltą, tačiau jau dovanojantį rudeniškų simbolių, tokių kaip obuoliai, kriaušės...

Nauji vėjai: darbuotojai nori dirbti ir judėti tuo pačiu metu

Žingsniuokite bent po 15 tūkst. žingsnių per dieną nuo liepos iki spalio ir įamžinkite savo pasiekimus specialioje programėlėje – jūsų lauks ne tik geresnė...

Aktualu savarankiškai dirbantiems: kaip gauti „Sodros“ išmokas greičiau?

Savarankiškai dirbantys gyventojai gali greičiau sulaukti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų, jei mokės valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) kiekvieną mėnesį. Svarbu pasirūpinti, kad...

Majonezas – pagrindinis Velykų patiekalų ingredientas: dietologė atsakė, ar verta rinktis liesesnį ir į kokius priedus atkreipti dėmesį (receptas)

Per Velykas ant dažno šventinio stalo rastume tiek baltos mišrainės dubenį, tiek virtą liežuvį majonezo bei krienų pataluose, o ir įdaryti kiaušiniai be majonezo...

ORAI: Penktadienio dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, vietomis su perkūnija

Penktadienio dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Vėjas daugiausia vakarų, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai iki 14 m/s. Aukščiausia temperatūra 20–25, pietiniuose ir rytiniuose rajonuose kai kur iki 27...

27 šalis aplankiusi šokių mokytoja I. Strakalaitytė dalijasi nuotykiais Kipre: nuo įspūdingų krioklių iki...

Orams vėstant, o danguje saulę pakeitus pilkam debesų sluoksniui, vis dažniau dairomės kelionių į šiltus kraštus. Nors Inga Strakalaitytė jau spėjo apkeliauti 27 skirtingas šalis Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, aplankytos Kipro salos gamta...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS