Seimas svarstys siūlymą dar 2 metams pratęsti galimybę įteisinti neįregistruotus vandens gręžinius.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančiam Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymo projektui.
Šį projektą, kurį pateikė Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Vytautas Jucius, po pateikimo palaikė 81 Seimo narys, niekas nebuvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė. Dokumentą, kuris aktualus savo gręžinių iki gegužės mėnesio nespėjusiems legalizuoti gyventojams, parlamentarai planuoja svarstyti skubos tvarka.
Jei Seimas pritartų, gyventojai iki 2027 m. gegužės 31 d. galėtų įregistruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius.
„Siekiame įteisinti nelegalius gręžinius ir tuos, kurių savininkai nėra nustatyti“, – sakė V. Jucius.
Pritardama iniciatyvai Seimo narė socialdemokratė Jūratė Zailskienė atkreipė dėmesį į sudėtingas dokumentų tvarkymo procedūras, norint įteisinti gręžinį.
Seimo nariai taip pat pastebėjo, kad gyventojai kartais vengia legalizuoti gręžinius, nes baiminasi galimo jų apmokestinimo.
Kaip primena ELTA, šių metų balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius.
Nustojus galioti šiam laikinajam įstatymui, požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių neregistruotų gręžinių laikytinas neteisėtu ir jų savininkams gali būti skirtos baudos.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nuo nelegalių gręžinių registravimo pradžios 2022 m. iš viso gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įregistruoti gręžinius.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
