Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų.
Aplinkos ministras šių metų vasario 28 d. priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams. Šis reglamentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl manytina, kad jame numatytos taisyklės padės įrengti saugias ir būtinaisiais patogumais aprūpintas slėptuves, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius.
Visų pirma, svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas. Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. O slėptuvė yra specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė. O priedanga – tai objektas, skirtas civilių gyventojų apsaugai.
Pagal teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose. Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai, t. y. daugiabučio bendrasavininkai, statinio administratorius ar savininkas.
Parenkant patalpas slėptuvei ar priedangai prioritetas teikiamas mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams, eksploatuojamoms slėptuvėms.
Teisės aktai, visų pirma – Vyriausybės nutarimas, nustato slėptuvių ir priedangų poreikio vertinimo reikalavimus, atsižvelgiant į numatomas ekstremalias situacijas ir kitus pavojus.
Parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba. Slėptuvės nėra žymimos specialiais ženklais.
Priedangos yra parenkamos atsižvelgiant į:
– valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie jų valdomas ir savivaldybėje esančias priedangas, statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti;
– nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv. metro bendrojo patalpos ploto;
– aplinkos ministro nustatytus priedangų įrengimo reikalavimus;
– vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus, siekiant maksimaliai apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių;
– asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.
Parinktos, priedangoms įrengti tinkamos patalpos įtraukiamos į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą ir žymimos specialiuoju ženklu.
Slėptuvių ir priedangų įrengimo reikalavimai yra dvejopo – teisinio ir techninio – pobūdžio.
Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių. Joje turi būti numatyta vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti.
Slėptuvė turi būti pritaikyta riboto judumo asmenims, be to, joje turi būti numatyta įėjimo ir išėjimo patalpa, avarinis išėjimas, žmonių apsaugos patalpa, medicinos punktas arba medicinos postas, sanitariniai mazgai, dušai, maisto sandėlis su maistui ruošti skirta zona (virtuve), geriamojo vandens atsargų ir avarinio nuotekų rezervuaro patalpos.
Reglamentavimas numato reikalavimus slėptuvės konstrukcijoms, joje privalo būti įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, elektroninio ryšio (interneto) sistemos.
Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta. Priedangose turi būti elektros sistema, apšvietimas.
Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga. Priedangos ir slėptuvės privalo būti lengvai pasiekiamos.
Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, taip pat ir būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį. Statybą leidžiančius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka išduoda meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Pagal naująjį reglamentavimą, fizinis asmuo taip pat privalo laikytis visų priedangos įrengimui numatytų reikalavimų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą. Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo. Be to, galėtų būti sudarytos sąlygos kredito įmokas visiškai arba iš dalies kompensuoti asmenims, kurie gauna mažiausias pajamas ar yra nepasiturintys.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą. Nors daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai vykdyti yra suteikiami lengvatiniai kreditai, priedangų įrengimas, vykdant renovaciją, galėtų būti bent iš dalies papildomai finansuojamas valstybės, pavyzdžiui, skiriant tam dalį gynybos mokesčio, dėl kurio įvedimo politiniame ir visuomeniniame lygmenyse šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos.
Donata Viršilaitė
advokatų kontora „Marger“
